Mane domina žmogus ir jo galimybės
Kiek save atsimenu man visada buvo įdomus žmogus, jo esmė, gyvenimo prasmė. Dar būdama maža klausiau savęs ir kitų "Kas esu?", "Ką veikiu šitoj žemėj? Ką mes čia veikiam?", "Kokia žmogaus paskirtis?"... Kai man, vaikui, niekas negalėjo atsakyti į šiuos klausimus, tada atsirado esminis klausimas lydintis visą mano gyvenimą "Kokia prasmė?". Jį taikiau visur, kokia prasmė daryti ką nors, kokia prasmė nedaryti, kokia prasmė būti, siekti, veikti, kurti, kam visa tai daryti ir t.t. Tai iš ties pakankamai melancholiškas klausimas, todėl nelaikiau savęs linksma, įkvepiančia, gyvenimo džiaugsmą spinduliuojančia asmenybe. Kaip bebūtų keista, kiti būtent taip mane matė. Dažnai sulaukdavau susižavėjimo žodžių, kaip sugebu būti stipri, pozityvi, savo gyvenimo aplinkybėse. Iš dalies tai buvo kaukė, nes dažnai viduj jaučiausi liūdna. Šis jausmas mane vertė domėtis ir pažinti save, kol galiausiai vidinę tuštumą ir beprasmybę užpildžiau Meile ir Gyvenimo Džiaugsmu. Tas neįvyko savaime, vieną gražią dieną man panorėjus (nors pradžia juk nuo to prasideda). Tai vyko palaipsniui, žingsnis po žingsnio mokinantis naujų dalykų, vis plačiau ir giliau pažįstant save bei perimant natūralią laimės būseną iš žmonių, kurie jau ilgus metus taip gyvena. Galutinis suvokimas ir pamatymas, kad pasikeičiau, įvyko tuomet kai teko susidurti su sunkiausiu gyvenime išbandymu - susilaukiau sūnaus, Eterio, kuris išgyveno 4,5 mėn. ir iškeliavo.
Praėjus šį kelią suvokiau, kad iš ties turiu, ką duoti pasauliui ir žmonėms, turiu kuo dalintis ir turiu tiek daug! Dabar garsiai pasakoju savo istoriją, vien tam, kad galėčiau pasidalinti pertekliumi Meilės, Šviesos ir Gyvenimo džiaugsmo, kuriuo trykštu.
Esu tam, kad savo buvimu liudyčiau, kad galima praeiti sunkiausius gyvenimo momentus Meilėje ir Šviesoje ir galiausiai viską paleisti, atsisakyti skaudžių emocijų, kurios įtraukia, esam prie jų pripratę. Verta gyventi pertekliumi grįstą gyvenimą, kupiną savo norų išsipildymo, realizacijos jausmo, energijos pertekliaus ir gyvenimo džiaugsmo bei prasmės.
Kai randi prasmę net pačioje didžiausioje beprasmybėje, suvoki tai, kad viskas yra įmanoma.
